kelionė į pietus: 3/5. ispanija

štai išaušo trečios dienos rytas. saulė jau spigino iš mėlyno dangaus pro langus. sukramtėme skaniuosius sausainius iš kepyklėlės prie malūno cucugnan, sugėrėm sulčių, nes kavos vis dar neturėjome, sumetėm šmutkes į lagaminus ir atsisveikome su tikrai malonia vieta, kur vakarai rėkė cikados ir terasoje buvo geriamas vynas vardu jonas. mūsų laukė neilgas (kaip manėme iš pradžių) 170 km kelias iki salvadoro dali muziejaus figueres mieste ispanijoje. važiuodami atsisveikinome su corbierres krašto vynuofynais, smagiais potuščiais keliais, ir patraukėmė autostrada link ispanijos.  ir.. įsiliejome į nerealias prancūzų, belgų ir olandų keliautojų gretas judančias, ne, šliaužiančias kamštyje į ispaniją. įsijungę eismo radiją sužinojome, kad įprastą 45 minučių atstumą šiandien įveiksime per 1 h 50 min – prancūzijos eisme šiandien iškelta juoda vėliava (kaip LT prie jūros). gerai, kad mašina gaivina, gerai, kad vairuotojai kantrūs, tai tas kamštinėjimasis nebuvo nuobodus, o ypač, kai tokie aparatai kelyje:

jam irgi kamščiai galioja :]. įdomiausia, kad viso šio valandų kamščio priežastis yra mokestis už kelius prancūzijoje – kamšatis prie kioskelių, kuriuose mokama už greitkelius.. į ispaniją ivažiavome jau normaliai, eismas tvarkingas ir po keliasdešimt minučių buvom prie salvadoro dali muziejaus figueres mieste. pasidėjome mašiną parkinge šalia, pasotvėjom kokių 10 žmonių eilėje ir, štai, mes mūsų tiksle. prieš 10 metų, mūsų povestuvinės kelionės metu turėjome norą atvykti čia, bet pasirinkome tada montserrat kalną su vienuolynu. muziejus vertas dideliausio dėmesio. tikra jėga. įspūdis nerealus. Salvador Domingo Felipe Jacinto Dalí i Domènech, pirmasis púbol markizas – toks visas jo vardas ar net pavadinimas – žmogus, ko gero, neturėjęs stogo. ne, jis nepavažiavęs, jo tiesiog nebuvo, nes tai, ką matai, sunkiai įkertama. bet žiūrėti ir matyti yra jėga. smarkiai rekomenduojama. ir dar, kas padarė rimtą įspūdį, tai dali juvelyrika [pavyzdžiai], ypač plakanti širdis.. menas. tikras.

fotkinti muziejuje leidžiama, bet ten toks kiekis detalių, kad gali pasimesti :] keletas vaizdų:

po figueres pavaikščiojom tiek, kad rasti pašto dėžutę :]

pasidairę ir pasikrovę krūva įspūdžių, sukirtę salotų su pica, sėdome į mašiną ir patraukėme link savo naujos nakvynės vietos – el castell de ciutat viešbučio šalia la seu d’urgell miesto. pasirinkome ilgesnį (250 km) kelią tarp kalnų, nes autostrados yra nuobodu. ir neapsirikome – važiuoti gražu, ramu. tiesa, poroje vietų nustebino tiesiog sankryžoje ant plastmasinių kėdžių snaudžiančios prostitutės… keista. kelias vedė gražiu slėniu, ir po poros su šiek tiek valandų mes jau buvome viešbutyje. gerulis. su geru vaizdu i cadi kalną, su baseinais ir jacuzzi lauke.. et, gerai ten buvo. taip gerai, kad jau tą vakarą niekur ir nevažiavome. baseinai, jacuzzi, šeris, kurį radome kambary grafine, puiki vakarienė terasoje, … na, suprantat ;]

toliau – kelionė į pietus: 4/5. andorra ir ispanija

2 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

simasreply
2009/09/16 at 12:24 pm

aha.. rizika užmiršti kur toliau važiuoti tikrai buvo labai didelė..bet, kaip matosi, pajudėjom, ir grįžom, ir kitur nujudėjom..

Laimareply
2009/08/17 at 9:05 pm

Suprantam 😉 Stebetina, kad isvis nepamirsot, kur toliau vaziuoti zadejot…

Leave a reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: