kelionė į pietus: 4/5. andorra ir ispanija

išaušo mūsų išvykos ketvirtos dienos rytas. papusryčiavome terasoje su vaizdu į cadi kalną, isimetėm gėrimų, foto techniką į mašiną ir išvažiavom pasidairyti kokia gi iš tikrųjų yra ta andorra. atstumas nuo viešbučio iki andorros sostinės andorra la vella  nedidelis – 20 km.

šiek tiek apie pačią andorrą. tai yra parlamentinė kunigaikštystė, gyvena 84 000 gyventojų, kalba – katalonų. andora – tai nykštukinė nepriklausoma valstybė, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, įsikūrusi Madriu-Perafita-Claror slėnyje. šiaurėje ribojasi su prancūzija (56,6 km ilgio siena), o pietuose – su ispanija (63,7 km). vidutinis aukštis – 1996 metrai (tai viena iš aukščiausiai kalnuose išsidėsčiusių europos valstybių).  labai svarbu paminėti parduotuvių darbo laiką. valstybinės įstaigos veikia nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 09.30 iki 20 val., šeštadieniais – nuo 09.30 iki 21 val., sekmadieniais – nuo 09.30 iki 19.00.

va būtent – parduotuvės, prekyba, aparatūros kioskai, pardavėjai vos ne traukiantys į vidų, prekyba, prekyba ir dar kartą prekyba. parduotuvių, ypač aparatūros, kokybė labai įtartina. rūbų ir batų tai visiškai modernios, sporto prekių irgi, bet technikos, tai tokie kraupūs kioskeliai-parduotuvėlės, kur kainos nesurašytos, ir jos pasakomos įvertinus tavo vertę, piniginės storį ir gabumus derėtis. keista tai, kad pastebėjau daug padirbtų prekių – iPod, iPhone kitokiais neaiškiais pavadinimais.. žodžiu, patikimumo tai nesuteikia. kadangi norėjome neapsipirkti, nors kainos iš tiesų laaabai vyliojančios, užsukome į info centrą ir paklausėme, kur čia galima pamatyti ką nors įdomaus, nes shopinimasis mūsų nedomina. mergina greitu būdu padėjo mums žemėlapį. va, sako, imkit ir eikit.. buy.. :] ir išėjome. ir štai ką pamatėme:

sostinė tiesiog prasmegus tarp kalnų:

o čia mūsų ilgai ieškotas kultūrinis istorinis objektas..

taigis, prasitrynę karštyje kelias valandas, nieko nepirkę :], užsipylėm pigaus kūro (82 euro centai už litrą dyzelio) ir patraukėm atgal į ispaniją. norėjom pamatyti porą tikrų to regiono kaimų su savo žavesiu. pakeliui iš andorros, aišku, sustabdė pasienio tarnybos. sako man, laba diena, atidaryk bagažinę. atidariau. ten švaru, kaip kad naujoj mašinoj. dėdė pasienietis sako luxemburgo? sakau, luxemburgo. dėdė: bie (ate). ir visks. taip ir baigėme išvyką į andorrą.

iš ten patraukėme į mums viešbučio žmonių pasiūlytas vietas netoliese. pirmiausia nuvažiavome į sant joan de l’erm. tai ne kaimas, ne miestas, tiesiog vieta ant kalno, kur žmonės piknikauja, ilsisi, tinginiauja ir panašiai. bet tai sužinojome tik tenais nuvykę. kažkaip ne to tikėjomės, bet kelias į ten atpirko viską. serpantinais, kalnais su puikiais vaizdais žavėjomės visą kelionę. štai toks kelias buvo:

tiesa, pakeliui dar aptikome gerulį kaimelį castellbo, kurį apėjome.

toliau kylome serpantinais ir matėme vis daugiau nuostabios gamtos.. kelias tuščias, tik vienas kitas greitasis ispanas nudūgzdavo žemyn.

smagiai užkilę ir smagiai nusileidę be didesnių ar mažesnių įvykių patraukėme pasidairyti kaip atrodo visgi tas ispaniškas kaimas. tikslas – bescaran kaimas 1 360 metrų aukštyje ir kuris įkurtas 839 metais, turintis unesco paveldo objektą – monestir de sant martí de bescaran. kelias tradiciškas su posūkiais :], o kaimelis gerulis.

smagiai pasivaikščioję, sutikę pakeliui avių bandą ant kelio, nusileidom į la seu d’urgell miestuką, kurį norėjome ir apžiūrėti ir rasti jame kokį nors restoraną pavalgyti. apėjome greitai, įspūdžio nepadarė didelio, neradome restorano, taigi grįžome į viešbutį ir pasinėrėm į vandens malonumus, skanią vakarienę, pasisėdėjimą balkonę su vaizdu į kalnus. ryt atgal į liuxą mūsų laukė 1 112 km.

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: