kelionė į pietus: 1/5. languedoc-roussillon

tai buvo mūsų senai planuota kelionė į prancūzijos languedoc-roussillon regioną [žemėlapis, vėliava]. turėjom minčių važiuoti pavasarį, bet tačiau dėl įvairių aplinkybių ir galimybių kelionė nusikėlė į vasarą. ir blogiau dėl to nebuvo. tikrai.  kelionei turėjome suplanavę penkias dienas. kaip visada, paskui atrodo, kad trūko vienos ar dviejų, o gal ir savaitės, bet visada lieka galimybė dar kartą nulėkti ir pamatyti, tai, ko nepavyko.

taigis, šiek tiek apie patį regioną.  languedoc-roussillon – tai vienas iš 26 prancūzijos regionų. čia gyvena ~ 2,5 mln žmonių. regiono sostinė montpellier. ši prancūzijos dalis gamina ~30%  visos šalies vynų. vyno ūkis yra tris kartus didesnis, nei labiau žinomo bordeaux.  vynuogynų plotas yra 700 000 akrų, ir vien šis regionas pagamina daugiau vyno, nei visa šiaurės amerika.

pirmas mūsų kelionės tikslas buvo unseco paveldui priklausantis pont du gard akvedukas. iki jo buvo neilgas nesunkus beveik 6 valandų kelias. buvo manoma, kad akvedukas pastatytas kazžkur 19 a. prieš Kristų, bet archeologiniai tyrimai pakeitė šią datą į pirmo mūsų eros amžiaus vidurį. trijų lygių akvedukas yra 49 m aukščio ir 275 m ilgio. nuolydis yra 0,4 laipsnio. akvedukas yra 50 km vandentiekio dalis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo iš fontaines d’eure šaltinių šalia uzès miestelio į nîmes miestą. kasdien akveduku pratekėdavo 20 000 kubų vandens.

atvykus čia mus pasitiko 35c šiluma ir cikadų džiaugsmo giesmės ;], nedaug turistų, nemaža turizmo pramonės dalis su krūva kioskų, suvenyrų, kavinių. įėjimas yra nemokamas, tik reikia susimokėti už parkingą 5 oirus. privažiuoti galima tiek iš dešinio, tiek iš kairio kranto. [planas]

iš pont du gard mes patraukėme link žavingo miesteliuko uzès. tik 14 km pietų prancūzijos keliais. uzès miesteliuks kažkadaise buvo galo-romėnų administracinis vienetas. miestelio atsiradimas siejamas su pont du gard akveduko statyba. tipinis šio krašto mažas jaukus mielas tikras miestelis, kuriame gyvena ~8 000 žmonių, pasitiko mus dienos karščiu, siauromis gatvelėmis, minimum žmonių ir labai draugiškai. prasiblaškę jame porą valandų, išgėrę vyno ir kavos, nusipirkę keletą bonkelių vietinio vyno, prifotkinę krūvą nuotraukų, likome labai patenkinti savo vizitu.

taigis, po poros valandų uzès miesteliuke patraukėme toliau, link savo nakvynės vietos jardins de saint benoit. reikėjo dar nuvažiuoti 218 km.  pora valandų kelyje, ir mes vietoje. labai teisinga vieta apsistoti. ir jei dar su chebra.. gauni naujai įrengtą butą, su virtuve (visa įranga reikalinga, indai, įrankiai ir t.t.), du miegamieji, terasa lauke ir t.t. ir panašiai.

ilgai nelaukę, nes jau buvo apie šešias berods vakaro, numetėm šmutkes, pasigražinom ir nulėkėm į caracassonne miestą-tvirtovę už 48 km. miestas yra dviejų lygių. tvirtovė ant kalno, o apačioje visas likęs žemasis miestas. tvirtovė, kurią juosia du gynybiniai žiedai ir 53 bokštai, irgi yra įtraukta į unesco paveldo sąrašus. visoje carcassonnėje gyvena 48 000 žmonių. pirmieji miesto ženklai jau pastebėti 3 500 m prieš Kristų. pati tvirtovė įvairių puolimų metu buvo taip apgriauta, kad prancūzijos vyriausybė  1849 m. jau buvo nutarusi sunaikinti tvirt0vės likučius. tai sukėlė šiek tiek triukšmo, ir architekto Eugène Viollet-le-Duc dėka 1853 metais prasidėjo didžioji tvirtovės restauracija. šie darbai nebuvo atlikti visiškai teisingai, ne pagal to regiono statybų tradicijas, yra klaidų, bet bendrai visas projektas laikomas genialiu. kiek laiko užtruko šie darbai, aš kol kas informacijos neradau.  pirmas įspūdis atvykus buvo, kad oba, mes vėl mont st michel su begale žmonių siaurose gatvelėse. tačiau po kiek laiko žmonės kažkur pranyko, gal sėdo vakarienei, nes visgi buvo jau po septintos vakaro, gal patraukė link scenos, kur tą vakarą grojo kravitzas. nesvarbu. svarbu, kad ramiai buvo galima brūžintis mielomis siauromis carcassonnes gatvelėmis. ir tegu jos nėra autentiškos senos tikros, bet malonumas būti tokioje vietoje superinis.  kadangi buvo jau vakaras, o štatyvas likęs mašinoje, tai foto nebus daug, arba kai kurios šiek tiek ‘paplaukusios’..

va tokia buvo mūsų pirma kelionės diena. teisinga, įdomi, įspūdinga, karšta ir su skania vakariene carcassonnėje. o grįžus į viešbutį dienos įspūdžius pasigardinome regiono vynu lietuvišku pavadinimu (skanus buvo)..

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: