trys dienos romoje 3/3

dvi įspūdingos dienos romoje pralėkė (prasivaikščiojo :]). atėjo paskutinė diena. rytas vėl saulėtas ir vėsokas, bet diena žadėjo būti šilčiausia iš trijų. ir buvo +16c.

susipakavome šmutkes, sukirtome pusryčius ir, palikę lagaminą viešbutyje, išėjome į romą. buvo dar nemažai nemtatytų vietų. skrydis atgal tik po dešimtos vakare, tai bent jau iki septintos laiko buvo.

pirmiausia patraukėm link žymiųjų (na, romoje viskas žymu :]) ispanijos laiptų.

praėjome bernini tritono fontaną, stovintį kažkur žiede tarp mašinų eismo.. ir dar respublikos aikštės fontaną su vaivorykšte.

saulėtas oras džiugino. pasiekėm ispanijos laiptus. tai xviii amžiaus šedevras. aikštė, esanti apačioje, ir bažnyčia viršuje sujungti ispanijos laiptais, kurie buvo sukurti francesco sanctis ir pastatyti 1723-1726 metais. kartą metuose ant šių laiptų vyksta žymus madų show. apačioje laiptų kunkuliuoja 1598 metais pastatytas fontanas (fontana della barcaccia). labiausiai  glamūro (prada, versace, valentino, gucci, ferrari ir tt ir panašiai) parduotuvių pilnos gatvės romoje veda link ispanijos laiptų :]

palaipioję laiptais, pasišildę saulėje, pastebėję įvairių šalių žmones, patraukėme į visai šalia esančią medici vilą. 1576 metais kardinolas ferdinando de’ medici nusipirko sklypą su vila. įdomu tai, kad ši vila yra prancūzijos valstybės nuosavybė ir joje yra napoleono 1803 metais įkurta prancūzijos akademija. į ją buvo siunčiami žymūs prancūzai stažuotis. pastatą ir sodus galima apžiūrėti tik su ekskursija. mes jai pasiryžome, bet be gražių vaizdų nuo kalvos, kitkas kažkaip nelabai buvo.. na, gidas keistai mielas tokis :]

ir, kaip jau įprasta, nuo visų kalvų matosi Šv. Petro bazilika Vatikane:

iš villa medici mes patraukėm pro borghese sodus, kur dūzgė begalės italų su šeimomis. kažkas meiliai piknikavo po žydinčiom vyšniom,

kažkas bėgiojo sportiškai ar plaukiojo valtimis po tvenkinį… žodžiu, apėjome parką ir nusileidome žemyn nuo kalvos į piazza del popolo aikštę.

del popolo aikštė (piazza del popolo) susiformavo prie senosios romos šiaurinių vartų. aikštės centre stovi dar vienas obeliskas. vienoje aikštės pusių pastatytos dvi vienodo fasado bažnyčios santa marija ir monte santo e santa marija dei mirakoli.

laikas bėgo, o mes dar norėjom pamatyti trajano turgų. jis laikomas vienu pirmųjų prekybos centrų :]

pakeliui prapėdinome pro jau matytas ir pažįstamas vietas (labai juokinga fotkinti save :])

po dvejus metus trukusios restauracijos vienas iš lankomiausių romos turistinių objektų šiuo metu yra trajano turgus. tai viena iš nedaugelio vietų, kuriose galima pamatyti, koks gyvenimas iš tiesų buvo antikos laikais. 50-250 – aisiais mūsų eros metais pastatytas turgus yra pusmėnulio formos pakopomis išdėstytų gatvių, senovinių barų ir mažų parduotuvėlių kvartalas, kuris taip gerai išsaugotas, kad dar galima matyti spynų užraktų įspaustus griovelius, akmenyse atsiradusius po ilgus amžius vykusios prekybinės veiklos. kaip jau įprasta, nuo visų kampų atsiveria vaizdai į romą, esamą ir buvusią..

jausdami nuovargį ir artėjantį skrydžio laiką, bet dar turėdami šiek tiek laiko, nuėjome į bažnytėlę prie forumo, kur, anot legendos, Šv. Petras išklūpėjo duobes.. bažnytėlė labai jauki, bet klūpėjimo vietos neradome..

iš čia, užmetę žvilgsnį į koliziejų,

patraukėm link viešbučio gatvelėmis

(ošianti korėjietiška bažnyčia.. liejosi giesmės linksmos ir triukšmas)

pasiimti lagaminą ir į termini stotį link autobuso. laikas namo. roma pamatyta. patiko labai.labai.

kai pirkome bilietus atgal autobusu į ciampino oro uostą, tai pardavėja sakė, kad labai gerai ateiti 20 minučių iki autobuso išvykimo.. mes, jau pavargę, buvome pusantros valandos prieš (manėme vykti ankstesniu). tai atsidūrėm eilės gale ir tilpome tik į antrą autobusą. įdomu ir nustebino tai, kad prie stulpo stovi eilė žmonių į autobusą. jam atvykus visi tvarkingai vorele pėdina link jo. niekas nekirto gatvės, kad aplenktų kitus.. tuo metu (apie 19 val.) romoje buvo normalūs eismo kamščiai, bet į oro uostą numynėm per 30 minučių. norėdami geresnio vaizdo įsitaisėme pirekinėse sėdynėse. pasigailėjom. jurgą nuo autobuso vairuotojo manevrų ėmė pykinti. ir visą laiką “dirbome” kojomis, bandydami nesąmoningai paspausti stabdžio pedalą…eismas romoje yra labai specifinis ir ypatingas. pėstysis yra bėda, jį reikia apvažiuoti, nepraleisti ir nematyti. teisingi pėstieji važinėja motoroleriais ar smartais ar kokiais tai aixam dviviečiais mašinukais.. eismo juostų irgi nėra. parkuotis dviem juostom prie gatvės krašto yra normalu :] įdomu tai, kad visame tame chaose nematėm nei vienos avarijos.. kas dar? aaa, oro uostas.. atsipūtęs, kaip ir italai.. nieko netikrina, tik bilietą. iš salės mus iki ryanair lėktuvo vežė autobusu, kaip ir visus keleivius, bet autobuso vairuotojas nuvežė ne prie to lėktuvo. pastovėjo kažkiek laiko, pamąstė ir surado tinkamą :] priority turėti yra beprasmiška..o skrydis gerai. nusileidom hahn’e anksčiau, kur radome pusnis sniego, minus 8 šalčio ir apledėjusius neprižiūrėtus vokietijos kelius.. va taip baigėsi mūsų kelionė. teisinga pavasario pradžia. ir didelis ačiū visiems, kas pagelbėjo prižiūrint rugilę :]

2 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

sefasreply
2010/03/14 at 10:29 pm

e-mail piktiems tikslams nenaudoju! tiesiog sakau,kad komentarai ir nuotraukos-GRAZU !

sefasreply
2010/03/14 at 10:26 pm

grazu

Leave a reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: