1512 km su panda 0,1/5

velykų atostogos tęsiasi, ir mes, grįžę iš Lietuvos šią naktį, jau trečią valandą dienos kylame į pietus, į alghero oro uostą sardinijos saloje.

šiemet velykines atostogas tęsime itališkai ar sardiniškai :]

sardinija – antra pagal dydį italijai priklausanti sala viduržemio jūroje. ši sala – tai autonominis italijos regionas, kuris vandeniu ribojasi su prancūzijos sala korsika, sicilija, tunisu ir ispanijos balearų salomis. salos pavadinimas susijęs su dominuojančia vietos etnine grupe  sardi/sardini. sardinijoje gyvena apie 1,7 mln gyventojų. atvirai, tai tokio kiekio nepastebėjom visiškai.. tik vokiečių visur begalė..

salos amžius yra kažkur 500 mln metų. sardinijos sala yra vienas seniausių geologinių objektų europoje. gyventa čia jau neolito eroje, bet tiksliai garantuojama, kad žmonės čia jau buvo įsikūrę 6000 metų prieš mūsų erą.

aukščiausia vieta yra punta la marmora kalnas (1834 m). klimatas tipiškas viduržemio. per metus apie 300 saulėtų dienų..et.. sardinija vienintelė iš visos italijos neturi autostradų. didžiausias leidžiamas greitis 90 km. na, tokie ženklai sukabinti, kaip ir begalė apribojimų iki 50 km/h, bet tai ne italams. ženklų paisymas įžeidžia tikrą sardinijos vairuotoją :] tai mes ir pajautėm. kaip ir daugumos kelių kokybę.. liūdnoka. pasipurtėm neblogai :] [visa kita oficiali ir šiaip informacija apie sardiniją yra čia (wikipedia)]

taigis, sėdome šaltame (7c šilumos) hahne į lėktuvą, kuris buvo pilnas klegančių italų, kuriuos sunkiai sekėsi nuraminti ir susodinti į vietas (dėl to vėlavome kokią 15 minučių :]), ir ramių tvarkingų vokiečių. skridome virš alpių link italijos, paskui per viduržemio jūrą virš korsikos salos ir nusileidome šiltame alghero miesto oro uoste. švietė saulė, oras apie 18c. puiku. to mes ir atvykome. patraukėm tiesiai link hertz, kur mūsų laukė išnuomota mašina. gavome raktus ir visokius popierius ir … pradėjome savo kelione su fiat panda 1,2 l benzinas. iki mūsų viešbučio lauke 158 km arba 2 valandų kelionė. teisingą viešbutį suradome ir įsikūrėm gražiai ir patogiai ir su gražiu vaizdu į kalnus.

rytas, kaip matoma, išaušo saulėtas ir gaivus, nes košė mus kiaurai vėjas. pavalgę pusryčius patraukėme po šiaurinę salos dalį pasidairyti, kaip gi čia gražu iš tiesų.

buvom gavę ir perskaitę daug informacijos apie nuraghe. viena ryškiausių bronzos amžiaus kultūrų, gyvavusių sardinijoje, yra vadinama nuraghe kultūra. ši kultūra atsirado ankstyvajame bronzos amžiuje, maždaug 1700 m.pr.Kr. kultūros pavadinimas kildinamas iš jai būdingiausio statinio – kūgio formos bokšto su apvaliomis patalpomis, įrengtomis viena virš kitos. pasiekus aukščiausią šių bokštų statymo lygį, patalpos pradėtos jungti  spiraliniais laiptais. tvirtovės, kurias sudarydavo tokie bokštai ir šalia jų išsidėsčiusios gyvenvietės, ir buvo vadinamos nuraghe. visi šios kultūros statiniai buvo statomi iš įvairaus dydžio  akmenų, nenaudojant jokios rišamosios medžiagos. nuraghe konstrukcijų sudėtingumo laipsnis smarkiai skyrėsi, matyt, priklausomai nuo paskirties ar svarbos – nuo vienišo bokšto iki taisyklingos tvirtovės su keliais bokštais kampuose, vidiniu kiemu ir vandens šuliniu. esama daugybės nuomonių dėl minėtų konstrukcijų funkcijos, tačiau pastaruoju metu archeologai sutinka, kad nuraghe buvo civilinės ir karinės paskirties statiniai, skirti teritorijų kontrolei ir gynybai. sardinija yra vienintelė vieta, kurioje randami šie statiniai.

taigis, patraukėm žiūrėti nuraghe ir tuo pačiu pakrančių grožybių. pirmas mūsų punktas ar destinacija :]]] buvo capo testa iškyšulys.

pakeliui, beieškodami nuraghe (yra ten tos nuorodos, nemanykit, kad blaškytis reikia ir netikėtai aptikti :], bet tos nuorodos yra kartais tik dalyje maršruto) pasiekėme pirmą pakrantės ruožą, kur vanduo ir vaizdas paprašė mūsų pasidairyti. tolumoje matosi snieguotos korsikos salos kalnų viršūnės. nuragio neradome..

capo testa tikrai super graži vieta. reikėjo mums būti labai stipriems, kad atsispirti ten esančiam vėjui, bet mums gavosi :] įspūdingos uolos ir vaizdai nuo jų vertė mus džiūgauti, kad čia esame. vėjas ir vanduo rimtai padirbėjo. reikia pripažinti, kad humoro jausmą šie menininkai turi :]

prasivėdinę gerokai pajudėjome link kito iškyšulio capo d’orso (meškos), sustodami kur ne kur.

va, štai tokis aparatas mus vežiojo:

pakrantės apaugusios va tokiais augalais:

o pakrantės va tokios:

netrukus pasiekėme meškos iškyšulį – capo d’orso. jis pavadintas dėl uolos ant kalno, kuri panaši į mešką (na, čia jau skonio ir fantazijos reikalas. galima panašumų rasti ir su kiaule, pvz). ale nesvarbu kaip pavadinsi – vieta tikra nuostabi.

pasiparkavome mašinuką, susimokėjom už bilietus. teisingas jaunuolis paaiškino, kad ten tik uolos ir vaizdai nuo jų, tikras meškos vaizdas matomas iš toli, nuo žemės.. bet matyti vaizdą į tolį mums patiko, tai ir užkopėme į šią uolą. ir štai ką ten pamatėme:

prisigrožėję akmenais ir jų formomis, nutarėme, kad laikas paliesti vandenį. patraukėm žemyn palei rytinę pakrantę link paplūdimių.

vienas iš gražesnių mums nusakytų buvo tanca manna paplūdimys. saulė švietė, užuovėjoje buvo net šilta, tai smagiai sau prakiurksojom pakrantėje porą valandų. o vandens spalva neįtikėtina iš tiesų.

įėjimas į pliažą – apeik tvorą :]

geltona spalva vyrauja gamtoje. mimozos ir šiaip kažkokie krūmeliai:

o už krūmelių smėlis ir vanduo, akmenai ir mėlynas dangus.. na, ir mes :]

pakeliui link vakarienės dar užsukome į golfo aranci pusiasalį ir paskui jau patraukėm atgal, link viešbučio.

va taip ir prabėgo pirma diena saloje. patiko. labai. ryt – planas pasiekti sostinę cagliari ir pakeliui apžiūrėti nuragių vietas.

2 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

sefasreply
2010/04/14 at 9:16 pm

nu FAINA L A B A I

Ilonareply
2010/04/14 at 8:53 am

smagu skaityti ir dar labiau žiūrėti. Skaičiau dar vieną versiją apie nuragius, kad tai buvo kultiniai pastatai – pagoniškos šventovės.
Laukiu tęsinio! 🙂

Leave a reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: