andalūzijos grožybės 4/10

sekmadienis. rami diena. ir prasideda ji ramiais pusryčiais. saulė šviečia, vėjelis gaivina. niekas neįtaria, kas mūsų laukia..

rytas prasidėjo maudynėmis baseine..

šiandieną mūsų laukia kelionė į gibraltarą. gibraltaras yra jungtinės karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių europoje, šiaurėje besiribojanti su ispanija, pietuose – su atlanto vandenynu ir viduržemio jūra. gibraltaras yra tarp europos ir afrikos. čia gyvena apie 28 tūkst. gyventojų.

finikiečiai gibraltarą aplankė apie 950 metais pr. m. e. ir pavadino uolą calpe. kartaginiečiai taip pat buvo aplankę uolą, bet nei vieni, nei kiti nebuvo įsikūrę ilgam. platonas gibraltarą įvardijo kaip vieną iš heraklio stulpų.romėnai, aplankę gibraltarą, taip pat pastovios gyvenvietės neįkūrė; po romos imperijos griūties uolą lankė vandalai, vėliau gotai. Vandalai buvo apsistoję laikinai, bet gotai buvo apsigyvenę nuo 414 iki 711 metų. 711 metais umajadų dinastijos generolas tarik ibn ziyad atvyko su armija iš dabartinio maroko pusės. 1160 metais maurų karalius abdul maman įkūrė pastovią gyvenvietę su pilimi, kurios likęs pagrindinis pilies bokštas stovi ir šiandien. nepaisant įrengtų įtvirtinimų, 1462 metais uolą užgrobė ispanai ir kurį laiką gibraltaras priklausydavo tai vienai, tai kitai grafystei, pakeliui vis apaugdamas fortifikaciniais ir visuomeniniais pastatais. 1501 metais gibraltaras įėjo į ispanijos karalystės sudėtį.tačiau uolos ispaniškasis laikotarpis buvo neilgas, ir 1704 metais gibraltare išsilaipino anglų-olandų ekspedicinis korpusas. palaipsniui anglai olandus išstūmė ir gibraltaras pagal utrechto taikos susitarimą buvo amžinai perduotas didžiajai britanijai. 1830 metais gibraltaras tapo britų karūnos kolonija.1954 metais karalienės Elžbietos II vizito į gibraltarą metu ispanija (kuriai tuo metu vadovavo diktatorius francisco franco) suskubo pareikšti pretenzijas dėl gibraltaro priklausomybės klausimo, kuris nebuvo svarstomas daugiau kaip 150 metų. 1967 m. britai surengė gibraltare referendumą, kuris patvirtino jungtinės karalystės teises į šią teritoriją. 1969 m. gegužės 30 d. gibraltarui suteikta autonomija, priimta gibraltaro konstitucija, paremta anglijos teise. 1981 m. kolonijos gyventojams suteikta visiška didžiosios britanijos pilietybė. Nuo 1969 m. iki 1985 m. ispanija uždarė sienas su gibraltaru, tik pėsčiųjų eismas vėl leidžiamas nuo 1982 m. pradžios. 1991 m. didžioji britanija išvedė karines pajėgas iš gibraltaro, pasilikdama kolonijos priklausomybę. 1997 m. ispanijos pasiūlymas dėl jungtinio britų-ispanų suvereniteto buvo atmestas gibraltaro vyriausybės, ir dar viename referendume 2002 m. dėl šio ispanijos pasiūlymo piliečiai beveik vieningai pasisakė už ispanijos pasiūlymo atmetimą. va tiek tos istorijos..

iš mūsų patirties galime visiems pasiūlyti mintį, kaip greitai (labai greitai) aplankyti gibraltarą. taigis:

1. ryte einant į baseiną aptikti kiaušinių lukštus

2. šuo, besizulinantis aplinkui, turi įtartinai inkšti

3. nepasiimti asmens dokumentų

visi šie punktai suteikia momentinio vizito galimybę, net suteikiamas šansas pabendrauti su gibraltaro pasienio pareigūnais :]]]

ne visi iš mūsų norėjo tokio trumpo vizito, todėl visgi mes aplankėme šią keistą vietą, kuri pasirodė mielesnė, nei andora. įspūdingiausiai tai atrodo ta uola ir už jos užsikabinęs debesis..

o miestelis – kaip miestelis. pora gatvių, parduotuvės ir parduotuvės, vieni britai (senukai ir senutės, matyt iš kruizinių laivų, kurių bent keli buvo matyti uoste).. malasi, aikčioja, kaip čia viskas pigu :] šiek tiek pasimalėm, keletas nuotraukų ir patraukėm atgal į ispaniją, susirinkti neįleistojo ir keliauti toliau.

smagūs dėl nuotykio patraukiam link vilos per kalnus, aplankydami baltuosius andalūzijos miestukus. keliaudami link jų pakelėse pamatome neribotą kiekį gandrų. lizduose ant medžių, elektros stulpų, apšvietimo stulpų, bažnyčių bokštų.. labai nustebina, kad jų čia tiek daug.

pirmasis baltųjų miestelių – jimena de la frontera. jame gyvena apie 10 000 gyventojų (apie 1000 iš jų – britai). pilį šiame miestelyje pastatė maurai apie 750 metus. 1879 metais jimena de la frontera suteiktos miesto teisės. miestukas, įsikūręs kalne, ramus ir tylus, bent jau kai mes į jį atvažiavome, painios gatvelės, puikūs vaizdai.

maloniai pavaikščioję patraukiame link kito žymaus punkto – ronda [www] miestuko.

pakeliui dar pasigrožėjome puikiais vaizdais, kur miesteliai atrodo kaip sniego lopinėliai..

ronda jau didesnis miestas. čia įsikūrę apie 36 tūkst žmonių. rondoje pirmieji gyventojai buvo keltai jau VI amžiuje prieš mūsų erą… miesto statusą ronda gavo juliaus cezario laikais. miestą valdė visi, kas norėjo ir kam gavosi :] islamo dominavimas baigėsi 1485 metais. ronda įsikūrusi 750 metrų aukštyje. guadalevin upė miestą dalina į dvi dalis, sukurdama 100 metrų tarpeklį, per kurį eina gražus puente romano tiltas. rondoje daug savo gyvenimo metų praleido hemingvėjus.

mielai ir maloniai prisivaikščiojom, skaniai pavalgėm (vėl gazpacho) ir, jau sutemus, pasukome link vilos. nieko neįtardami ir matydami netokį jau didelį atstumą, maloniai plepėdami lėkėm atgal. mažas miestukas alora nepasirodė tamsoje įtartinas, ir mes pasukome asfaltuotu keliuku į kalnus. lėtai kylame į kalnus, vinguriuojame. iki vilos lieka 6 km ir … kelias 11 val vakaro baigiasi metaline tvora su spyna ir spygliuota viela … (reikia paminėti, kad jurga, sužinojusi, kad klausysimės le broniaus ir nevažiuosime jau tikrai išbandytu keliuku, buvo didžiai nepatenkinta ir visaip bumbėjo. gąsdino, kad pasiklysime nepažįstamame keliuke, neturėsim kaip apsisukti ir pan. todėl, kai privažiavome tvorą, buvo daug isteriško juoko ir nuspręsta, kad tai jurgos burtai/darbas :])

paskui dar pagalvota, kad gal tai chereso ir gazpacho vartojimo rezultatas, bet tvora tikra. nepajudinama.. prie viso smagumo, dar ir kelio plotis tik šiek tiek didesnis, nei pati mašina.. šiaip ne taip apsisukame ir smagiai besidalindami neeiliniais dienos įvykiais važiuojam ratą apie 30 km. grįžtame jau po vidurnakčio :]

ryt – kelionė į alhambrą. įdomu ar viskas bus pagal planą? :]

2 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

jurga&simasreply
2010/06/06 at 7:04 pm

tvora ir man dar iki dabar labai toks mistinis projektas atrodo.. nors tuo metu, kai ją privažiavome, ji atrodė labiau nei tikra..

Jonasreply
2010/06/06 at 12:59 am

Iki šiol manęs neapleidžia abejonės dėl šios tvoros realumo… Ne veltui vėliau Jurga kelis sykius atsisakė važiuoti tuo pačiu keliu ir patikrinti, ar ta tvora tikrai yra…:-))).
Na ir dar norėtųsi pagirti ispanišką alų – jis tikrai smagus. Sprendžiant iš tiek parduotuvėse, tiek baruose, matyto alaus, gamintojų tikrai nėra daug, kas verčia daryti prielaidą, jog ši šalis neturi senų aludarystes tradicijų. Cruzcampo (priklauso Haineken), San Miquel, Alhambra – štai praktiškai ir visi matyti (ir ragauti 🙂 ) alūs. Na o seniausio iš jų ganintojų, berods, Cruzcampo, įkūrimo data – 1905, taigi…

Leave a reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: