7-1 pilys

likom dviese. sekmadienis. laikas persuktas, galva dar to nesupranta. trasuoti ar netrasuoti? štai koks mums pasirodė klausimas.. ir nutarėme, kad reikia pralėkti labai reklamuojamu (net autostradose) 7 pilių slėniu, tai yra, eisch upės slėniu. eisch upė teka iš belgijos per liuxą ir įteka į alzettes upę. ilgis 28 km. upė tai ar ne upė, ne mums spręsti, bet pilių radome :]

pirma, kurią pasiekėme, buvo koerich pilaitės griuvėsiai. istorija ją mena jau XII amžiuje. originalusis pavadinimas jos buvo grevenschlass ir ji buvo pastatyta kunigaikščio wirich I. po paskutiniojo valdovo mirties XVIII amžiuje pilis pradėjo byrėti ir griūti (koks apsileidimas). 1950 metais paskutinis jos savininkas pierre flammang šiek tiek ją patvarkė, o vėliau pilis perėjo į valstybės rankas. šiuo metu kažkas kažką restauruoja – matosi tvoros ir kalnas akmenų. pilis visa aptverta, tai pasidairėme iš aplinkui.

prie pilies teisingai įsikūrusios architektų dirbtuvės

ir padarytas naujas pajudėjimo takas. reikės kada praeiti juo. turi būti gražu visai.

antra pilis buvo septfontaines vardu. yra visiškai nežinoma ir neaišku kada pirmoji septfontaines pilis buvo pastatyta.  yra nuorodos į 1192 metus, kad kažkas vardu tider jau turėjo ten namus. tačiau tikrai žinoma, kad 1233 jean de septfontaines savo buveinę užregistravo kaip pilį. 1779 gaisras sunaikino šią pilaitę.. 1919 pilis tapo beveik prisiminimas, bet 1920 savininkai ėmėsi rekonstrukcijos, bet deja nelabai kreipė dėmesį į architektūrinius reikalavimus. paveldas neturėjo daug galių tuo metu :] dabar pilis yra privati ir jos aplankyti negalima. beje, ji ant kalvos, tai iš pradžių mėginom rasti taką. be abejo, nuorodų jokių nėra. na, kam gi jos??

bet, mes patirties pasiekti pilis turime. plius mašinukas 4×4, tai, šiek tiek pamaišę apylinkes, privažiavome prie pat :]

toliau mus kelias vedė link trečiosios pilaitės – ansembourg senosios (ten yra dvi – sena ir nauja). ji jau minima 1135 metais kaip lordo hubert d’ansembourg nuosavybė. fortifikacijos ko gero buvo pastatytos vidury XII amžiaus. nuo XIV amžiaus pilis kaip ir nepasikeitė iki 1683, kai, tikriausiai, ją tuo metu aplaužė prancūzų kariuomenė. XVII amžiuje pilį tvarkyti ėmė vidar ir marchant d’ansembourg šeimos, kurie negana to pasistatė ir naują ansembourgo pilaitę. šiuo metu pilis yra grafo gaston-gaetan de marchant d’ansembourg nuosavybe. 2008 metais liuksemburgo vyriausybė nupirko pilies biblioteką ir archyvus už 3 mln eurų. pilis yra privati ir aplankyti, net apžiūrėti mums nesigavo. va todėl ir minus vienas pavadinime.

(kažkaip ten portugališkos pavardės, o ne marchat d’ansembourg.. bet ką čia suprasi tame karališkame reikale :])

o toliau sekė visiškas netikėtumas. labai malonus netikėtumas – tai naujoji ansembourg pilis. ji pastatyta 1639 metais pramonininko thomas bidart. jis jau mums kažkur girdėtas… nepamenu kur.. šis dėdė labai sėkmingai pramonininkavo, kad užsitarnavo lordo ansembourgo vardą. nuo 1987 metų pilis priklauso sukyo mahikari, kurie rimtai renovavo pilį. 1999 buvo atrestauruotos visos kiemo ir sodo skulptūros. beje, sukyo mahikari yra nepelno siekianti dvasinė ir bendruomeninė organizacija esanti 75 šalyse… čia, kam smalsu, daugiau info. grįžtam į pilį. ji mumi sužavėjo, todėl gavo daugiausia fotodėmesio :]

gražu ir taškas. ir netikėta. net keista, kad radome dar nematytų liuxe vietų :]]

maloniai pasidairę, patraukėme link hollenfels pilies. ji jau žinoma nuo XI amžiaus. šiuo metu ši pilis yra jaunimo centras su šalia esančiu jaunimo hosteliu.

kalbama, kad po pilimi yra keletas tunelių. pirmą kartą pilis minima 1129 metais, kai lordui ludolf buvo suteikta teisė naudotis marienthal abatijos vandeniu. pilies bokštas yra 38 metrų aukščio. pilis buvo tai vienų, tai kitų. 1680 ji buvo užimta prancūzų (oi, nerami tauta), paskui ispanai iš jų ją atėmė, o prancūzai vėliau iš jų. 1929, kai pilis pradėjo byrėti, luxembourgo architektas schoenberg ėmėsi restauracijos. 1945-1948 pilis buvo karo kalinių stovykla. 1948 liuksembourgo valstybė perėmė pilį ir įkūrė jaunimo hostelį. ir taškas.

vėl sėdome į mašinuką ir laukų keliais

važiavome iki dar vienos pilaitės.

mūsų laukė schoenfels pilis. ji jau buvo XII amžiuje. šiuo metu priklauso liuxembourgo valstybei. pilį 1292 pasistatė friedrich von schoenfels. 1683 metais prancūzai, taip, tie patys, kurie niokojo liuxo pilis, sugriovė gynybines sienas, o 1690 visas kaimas buvo sudegintas po ginčų tarp henri schloeder iš lachen ir brandenbourgo lordo.. pilis buvo perkama ir parduodame metai iš metų, kol 1948 pramonininkas camille wiss ją nusipirko ir 1971 pardavė liuxembourgo valstybei. šiuo metu pilaitė restauruojama ar tvarkoma.

taigis, mums beliko paskutinioji pilaitė – mersch miestuko. mersch pilis buvo pastatyta vėliausiai iš visų šiandien aplankytų – XIII amžiuje – kunigaikščio theodoric. burgundai ją užėmė ir sudegino..1574 metais paul von der veltz griuvėsius rekonstravo į patogia pilaitę renesanso dvasioje. 1603 pilis vėl buvo sunaikinta. ir ne, ne prancūzų, dabar jau olandai siautėjo. 1700 pilaitė buvo dar kartą atstatyta. 1898 sonnenberg-reinach šeima pilį pardavė biznieriui vardu schwartz-hallinger. 1938 pilyje buvo įkurtas jaunimo hostelis. 1957 pilį perėmė komuna ir pardavė valstybei 1960 metais (smalsu kainos tokio sandėrių :]]) kažkokių mainų susitarimų dėka pilis vėl atiteko komunai, kuri susitvarkė pilį ir ten įkūrė meriją..

taigis. štai tiek. tikrai patiko. reikės dar kartą, su visa šeima, pralėkti per kelias pilaites. tikrai gražu. plius oras su 23c šilumos – grynas malonumas :]

dar pora minučių kieme

ir lekiame valgyti į pizzahutą :]

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: