pelkiop…

o kas galėjo pagalvoti, kad ši kelionė bus tokia netikėta.. tikrai ne mes..o kažkas žinojo, manau..

taigis. g.m. pasidalino (AČIŪ jam didelis) neblogais įspūdžiais iš pelkių belguose netoli liuxo (už 100kažkiek km). norėjome važiuoti vakar, bet lietus pliaupė, kaip kad matot vakar dienos fotose.

sekmadienis atėjo sportinis tenise, saulėtas ir visai kelioninis. todėl, su pusryčiais mūsyse, mes pajudėjome link aukštųjų fenų [www] (jo, čia tokis pavadinimas) belgijoje. paskutinį kartą pelkėse rimtose buvome prieš 14 metų panašiu laiku Čepkelių rezervate…

aukštieji fenai (pranc. hautes fagnes, vok. hohes venn, ol. hoge venen) – aukštumų sritis rytų belgijoje ir vakarų vokietijoje, įsiterpusi tarp eifelio ir ardėnų kalnų. aukštieji fenai yra aukščiausia belgijos vieta, čia yra aukščiausias šalies taškas – botranžas (694 m), esantis netoli epeno miesto.
aukštieji fenai 1957 m. paskelbti rezervatu ir yra viena iš nedaugelio laukinės gamtos vietų belgijoje. aukštumose plyti viržynai, miškai, pievos, yra pelkių. vokietijai priklausanti dalis įeina į aukštutinių fenų-eifelio nacionalinį parką. čia sutinkami vakarų europoje reti tetervinai, yra šernų, stirnų, javinių lingių, plėšriųjų medšarkių, pievinių kalviukų, gluodenų ir kt.
aukštieji fenai pasižymi drėgniausiu ir vėsiausiu klimatu belgijoje: žiemą čia dažnas sniegas, o temperatūra kartais nukrenta žemiau -20 °C. aukštumose prasideda nemažai upių: ouras, rūras, amelis, kilis, fesdrė.

tiek info.

atvažiavome labai smagiai ir gražiais keliais per visą liuxą į viršų lėkdami. oras buvo maloniai saulėtas, bet vėsokas. 9c nelabai džiugino, bet tai ne lietus :]

vieta tikrai graži. takų daug. belgų ir vokiečių irgi nemažai. per kelis sustojimus radome vietą, kur norėtume pasidairyti. taigis, mažiau raštų, daugiau foto :]

pasirinkome štai šį 2,5 km taką. fainas labai buvo.

ne mediniais takais eiti teko gal kokius 500 metrų. gražu. nukelti kojos nuo tako nebuvo poreikio :]]

į kairę ar į dešinę? tiesiai eiti nenorėjom :]

vietomis takai visai normaliai pakelti. vietomis po taku smagiai, ir garsiai, ir stipriai čiurlena vanduo.. eiti tikrai gražu ir faina.

buvo ir tokis takelis, kuris baigėsi štai tokia klampyne. ne, eiti nemėginome..

ėjome toliau besidairydami. darėsi visai vėsoka, bet gražu buvo visvien :]

o čia dar keletas vaizdų per aifoninę akį :]

pelkės reikalas nėra paprastas.. pvz., velnias laikomas – požemių, pelkių dievu, kalviu..štai kokis bjaurastis velniška aplankė mumis..

taip sakoma vamzduks gavosis nemažas

todėl nutarėme belgų pelkių prižiūrėtojų ir kaimynų neremti ir patraukėm maisto į senai (labai senai) lankytą viandeno šonkaulinę.. :] oi, skanu vis dar ten.. :]]

1 Comment

Join the discussion and tell us your opinion.

simasreply
2012/10/14 at 4:49 pm

DIDŽIAI AČIŪ Rugilei už jos fotoakį 🙂

Leave a reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: