kulne 2/7

antra diena – pirmadienis – buvo skirta pasidairymui po žymiąsias apylinkes.

pirmas dienos punktas – smarkiai trulliškai reklamuojamas alberobello miestukas [oficialus www], kuriame yra visas trulli kalnelis-miestelis baltas ir gražus. beje, įtrauktas į unesco 1996 metais. alberobello žymus savo unikalia architektūra. svarbiausias paminklas – tradicinių puglio gyvenamųjų namų, vadinamų trulli kompleksas. tai vienaukščiai, apskrito arba kvadrato plano pastatai, dengti kūginiais akmeninių plytelių stogais. tokių namų alborbelle yra apie 1000. taip pat yra panašaus stiliaus X a. šv. antano bažnyčia.

taigis, atėjo metas šiek tiek daugiau papasakoti apie tuos trulli namelius. pirminis jų tikslas, tai tiesiog namelis laukuose nuo lietaus pasislėpti ar kokias šmutkes pasidėti. paskui jie tapo sandėliukais, paskui mažų ūkininkų nameliais. ir visas didysis jų suklestėjimas buvo XIX amžiuje.. ne, tai nėra prieškristiniai pastatai, ir kaip ir aiški jų paskirtis. kam norisi daugiau info, tai čia wikipediškai viskas :]
na, dar šiek tiek gimtąja kalba :]

trulis, laikui nepasiduodantis kaimo vietovės pastatas, visada buvo siejamas su puglia kaip vienas tipiškiausių valstietiškos puglios prigimties išraiškų. šio tipo pastatų gana daug bari, brindisi ir taranto provincijose, tačiau geriausiai jie išsaugoti alberobello miestelyje. iš pradžių truliai buvo statomi akmenų nesurišant jokiu skiediniu, taigi buvo visiškai pasikliaujama fizikos dėsniais. kadangi taip statyti buvo galima tik mažus trulius, vėliau imta naudoti ir rišamąjį skiedinį. šiandien UNESCO saugomame žaviame alberobello senamiestyje stovi apie 450 trulių (kitur rašo, kad 1000). siauros gatvelės ir įvairaus dydžio nameliai akinamai baltomis sienomis sukuria pasakišką atmosferą (pritariu). apie šį miestelį ir jo trulius sukurta nemažai legendų. viena jų pasakoja, kaip susipykę broliai padalijo šeimos trulį į du ir pasistatė trulius siamo dvynius (trullo siamese). visame pasaulyje toks yra tik vienas! net ir šiandien daugelyje alberobello trulių gyvenama, kituose įkurtos suvenyrų parduotuvės, barai ir viešbučiai.

aa, prisiminiau, kaipgi nepaminėti mūsų žaibuko dydžio ir itališkų gatvelių siaurumo. ui, smagu buvo.. patikėkit :]

bet kažkokiais nuojautos keliais mums labai sėkmingai gavosi pasistatyti žaibuką patogioje vietoje, iš kurios ir pradėjome savo kelionę-pasivaikščiojimą po alberobello.

gatvelės štai tokios

trullo sovrano – vienintelis dviaukštis trullis

kadangi nuorodų nelabai daug arba nėra jokių, tai intuityviai pėdinome mums reikalinga kryptimi – patirtis, vienok :]

patirties patvirtinimui ir keletui pašto ženklų užsukome į tabako krautuvę, kur tetutė paaiškino (be abejo, itališkai), kad eiti driti driti ir rasto centro storico. taip ir padarėme, o pakeliui dar pamatėm kai ką

trulipanoraminis vaizdelis

štai mes ir tarp trulių. tikrai faina. tik labai labai sukomercinta skaudžiai.. vieni kioskeliai apie viską.. bet vis tiek gražu

nerandu kol kas informacijos ką reiškia tie menai ant stogų, bet sudėsiu, kai tik atkapstysiu

labai miela trullinė šv antano bažnyčia

taip gaminami atvirukai :]]]

paskutiniai poilsiniai atodūsiai prieš kitą miestuką :]

kitas mūsų punktas, kaip matosi iš šio žemėlapio,

buvo locorotondo [www] miesteliukas.

locorotondo – gyvas ir labai jaukus mažas miestelis, įsikūręs kalno viršūnėje, iš kur atsiveria įspūdinga (ne nelabai jau ir įspūdinga) itrijos slėnio panorama. miestelio pavadinimas kilęs iš gatvių apskritimo. ratu ant kalvos sustatyti baltinti dviejų arba trijų aukštų namai su šlaitiniais stogais kiekvienam palieka neišdildomą įspūdį. labiausiai locorotondo žavi senamiesčiu – siaurutėmis gatvelėmis su slaptomis nišomis, mažomis aikštėmis, elegantiškais miniatiūriniais vartais ir pasakiško grožio balkonais, pilnais gėlių. tikrai taip, jaukumas ir koks tikrumas miestuko labai labai maloniai nuteikia. locorotondo įtrauktas į gražiausių italijos miestukų sąrašą.

štai, vaizdai

Rugilės balkonas :]

maloniai apsidairėm, ir patenkinti vaizdais patraukėm atgalios į savo trullį, o paskui, kiek pamenu, vakarieniauti. nustebino patiekalai. atrodo, kad pietuose gausi visokių antipasti, salotų ir kitų pietietiškų skanumynų, o pas juos maistas ūkiškas ir be fantazijos.. hm, kodėl? nors ledai buvo labai labai geri.

antra diena baigta. kas toliau?

Jono dienos pastebėjimai

p.s. viskas saugoma

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: