ispaniška muselė 1/6

Gegužės pabaigos atostogos mokykloje mums labai tinka. Tradiciškai ateina laikas kažkur keliauti. Šiemet pasisekė ispanams ;]

Po ilgų diskusijų kur kaip ir kodėl, laimėtoju tapo Ispanijos Costa Blanca [www, www], kuri yra apytiksliai tarp Valencia ir Alicante. Vilos paieška buvo sudėtingesnė, nei pernai Italijoje, bet mums pavyko, o, atvykus į vietą, abejonių nebuvo, kad tai laaaaabai liuks.

Vila buvo Moraira miestuke ant kalvos su vaizdu.. ech, koks geras tas vaizdas.. svaiginantis, susiliejantis su horizontu, svetimai savas, žavus, jaukus, mielas ir paprastas tuo pačiu.. ;]]]

Na, bet pradedam nuo pradžių. Išaušo gegužės 23 rytas, daiktai sukrauti, pusryčiai suvalgyti, bilietai yra, laikas kelionei. O skrydis ne iš Hahno, kuris jau visai tuoj neturės ką padoraus pasiūlyti, o iš Charleroi pas belgus.. 186 km kelio. Atstumas normalus, bet Belgijos keliais link Briuselio niekad nieko normalaus nebūna. Strigom rimtame kamštyje, ir jau sukosi mintys kaip čia su skrydžiais ryt.. Bet išsikapstėme ir oro uoste buvome laiku. Sulaukėm skrydžio, nusileidome Valencia oro uoste ir visai nesunkiai susiradome nuomos auto. Liko dar 120 km link vilos. Ispanijos keliai labai tušti šiuo metu, tai tikslas buvo pasiektas nesunkiai. Atostogos prasidėjo. Valio ;]

Rytas buvo skirtas apsipirkimui, bo viloje nieko neradome tinkamo kasdieniniam gyvenimui. Paskui tingėjom, o kadangi Daivos aifono meteo atnešė debesuotą dangų, tai dar ir pasijudinome po apylinkes. Bet, viskas iš eilės.

Mielus skaitytojus turiu įspėti, kad nuotraukų tikrai dar bus čia (Rugilės ir Jono foto), tai prašome apsilankyti ir vėliau. Ačiū

Vaizdai, štai tokie. Vanduo ir yra tokios spalvos iš tiesų..

Tas bokštelis tiesiog šaukte šaukė ir kvietė mumi jį aplankyti..

Bokšteliui pavyko, ir mes išjudėjome link jo.

Čia kitas vaizdas nuo mūsų kalvos.. žiauriai baisiai gyvai atrodo.. Gerai, kad tvora ir namas mums užstojo tą inkilų pasaulį..

Siaurais takeliais, slidžiais akmenais lipome aukštyn ir dairėmės į visas puses. Gražu tikrai aplinkui.

Urbanizacija apima viską. Net sunku patikėti kaip smarkiai užstatyta

Mūsų savaitės vila (vaizdas nuo bokšto kalno Cap D’or)

 

Maloniai ir su gaiviu vėjeliu pasijudinę grįžome į mūsų šiųmetinį autobusą ir patraukėm atgalios.. tingėti

O čia Jono camperio (bato) kalnas ;]

Rugilės pastebėjimai

Jono pastebėjimai

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: