prasiblaškymas pas austrus 3/3

Išaušo nauja diena Austrijoje. Lietus išjungtas, virš kalnų kokis tai dūmas ir debesai. Oras apie 12c pliuse. Visų planas aiškus – šiandien kalnų diena.

Patraukėm į netoliese esantį Lermoos kaimelį, iš kurio  (1 km aukštis) pasikėlėm būdele iki 1 338 m, ir toliau jau savo kojomis link 1 712 m. Tokis trumpas aprašymas. Bet iš tiesų tai buvo labai rimtas pasivaikščiojimas, bet smagus labai irgi. Ir stebinantis. Stebinantis, kad vaikai prapėdino kalnų takais beveik 10 km, penkios (5) valandos judesio, jokio nusiskundimo, šypsenos veide ir ūpas pliusinis. Pagarba visai chebrai.

Taigis, šiek tiek statistikos ir vizualios informacijos.

Mūsų pasijudinimo pradžia – stotelė su rausvais keltuvais 1 000 m aukštyje. Ten radome Gedą, jau pasiruošusį pakilimui ;]

Tikra austriška stirna visai nekreipė dėmesio į mūsų pasikėlimo procesą..

Štai čia, 1 338 m aukštyje, prasidėjo mūsų žygis kalnais

Susikaupimas veide, apšilimas pievose, viskas vyko pagal planą.

Grubig Alm – kelionės tikslas. Pėsčiomis į viršų pusantros valandos kelio.

Ir ėjome mes taku nesunkiai, rimtai, smagiai, ledus kilnodami, pro debesus ieškodami miestelio apačioje

 

Mūsų kompanija ir nežinia iš kur atsiradęs kokis_tai_dėdė

Ėjome ir ėjome

 

Jaunasis botanikas Gediminas domėjosi gėlytėmis ;]

Akmuo norėjo būti kaukole

Žolė dengėsi rasos ar debeso lašais

O mes gražūs ėjome debesyje link viršaus, kartais ir sniegą pačiupinėdami. Lauke buvo apie 10c.

 

Rūkas ir fotografas

 

Šitie akmenai žymėjo mūsų kelionės tikslą, viskas jau buvo čia pat.

Tikslas 1 712 m aukštyje pasiektas buvo visai neblogai. Net gavom gėlių ;] Malonu

Lengva atokvėpio minutė prabėgo nenuobodžiai. Ir tie debesys aplinkui mus ir mes juose suteikė kokį tai specialų jausmą, gerą tokį, manau ;]

 

Poilsio pakaks. Laikas atgalios. O atgalios tuo pačiu taku, vienok, nelabai įdomu, todėl pasirinkome ir, svarbiausia, radome siaurą mielą takeliuką žemyn link 1 338 m. Kartais su sniegu, kartais šiaip slidų, bet labai linksmą ir pilną teigiamų emocijų ir vaizdų

 

Nuo mūsų juoko ir geros nuotaikos debesai ėmė sklaidytis, ėmė ryškėti slėnio ir aplinkos grožis, kalnų taipogi.

 

Pirmas nusileidimo etapas pavyko puikiai. Laikas kalnų ir mūsų pačių fotosesijai ir mūsų poilsiui su žygio ir įspūdžių aptarimui

 

Zugspitze – didžiausias vokiečių kalnas. Pernai ten buvome.

Ilsėjomės ir fotografavomės ir atvirkščiai

 

Kadangi reikėjo dar nusileisti šiek tiek, tai po malonių pokalbių ir pajudėjome

 

Tarp kalnų ir pievų, gražia trasa su visokiais inkliūzais vaikams mes leidomės ir dairėmės. Velnias, tikrai gražu ten/čia

 

Keltuvo į Zugspitze bokštai (atrodo, kad čia iš Austrijos pusės jie)

Slėniai vieni gražiausių iš matytų

Varteliai yra, tvoros nėra ;]

Vaikų pramogos pakeliui žemyn

 

Žemyn jau visai šalia ;]

Traselė buvo įveiktą. Buvo labai faina ir liuks. Ačiū už visiems už viską. Labai.

O kadangi dar buvo noras ką nors pamatyti prieš vakarienę, kuri, užbėgsiu už akių (keistas išsireiškimas), buvo labai super įdomioje vietoje ir labai skani, tai pasukome link ežero. Dėl to, kad gražu ;]

Vynas ne tik mums nesvetimas ;]]]

 

Atėjo koks tai piktas vėjas ir mus išvarė valgyti. Visks, Austrijos šiam pavasariui pakaks. Ryt namo. Kelias buvo vėl įkyriai vokiškas su pasikimšimais, bet namus pasiekėme laiku ir saugiai.

Dar kartą DIDELIS dėkui kompanijai. Iki kitų kartų.

Papildymas malonus – Gedo, Liepos ir Emilijos foto:

 

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: