juodas miškas ir du +

Senokai mes mėginame papulti į rudens spalvinamus kalnus Šveicarijoje.

Bet.. tai orai su lietumi, tai nesezonas, tai šiaip kas nors, o dabar dar ir kaina Šveicarijos tapo sunkiai įkandama (negabūs jie ar ką? ;]). O noras pabūti rudenėjančiame kalne nemažas, vienok. Pernai gavosi išlėkti į Alzasą, o šiemet greitu būdu nutarėme, kad gal ir juodas miškas, vokiškai švarcvaldu [www] vadinamas, būtų labai neblogai? Kaip tarėme, taip ir padarėme. Vienas skambutis telefonu – ir mes po penktadienio darbų per liuxiškus-prancūziškus kamščius traukiam link Vokietijos. O ir Volvui pagaliau atėjo kelioninis krikštas ;]]

Švarcvaldo, arba „juodojo miško“ pavadinimas greičiausiai kilo nuo tankių eglynų, kuriais apaugęs šis gamtos kampelis. Miškingos vietovės nusagstytos dailiomis pilimis, čia slypi šimtmečių senumo SPA miesteliai. Švarcvaldo miškuose glūdi vienos didžiausių Europos upių, Dunojaus ištakos. SPA mūsų nedomino (na, domino, bet .. ;]]) Aukščiausias regiono kalnas – Feldberg, kylantis į 1493 m aukštį (ten ir buvo kryptis). Feldbergo apylinkėse įsikūrę slidinėjimo centrai. Švarcvalde nuo seno puoselėjamos žygeivių tradicijos, o specialiai pritaikyti ir sužymėti žygeivių maršrutai regione sudaro apie 24 tūkst. kilometrų! Kaip tik tai, ko norėjom – pasivaikštėti kalnuose. Na ir dar šį bei tą gamtos grožio pamatyti.

Apsistojome mažame kaimuke vardu Fürstenberg, kur gavome laaabai malonius kambarius ir vokiško maisto ;] O ryte buvome pasveikinti dūdų orkestru. Va, kaip yra gerbiami tokie keliautojai, kaip mes:

Po skanių ir sočių pusryčių patraukėme į netoliese esantį – Feldberg kalną [www]. 1493 m virš jūros lygio su vaizdais į Alzasą, Vokietijos ir Šveicarijos alpes. Negi atsisakysi tokio reikalo? ;]

Vagonėliai veikia, kainos juokingos (palyginus su CH – 6 kart pigiau) (vis kalbu apie kainas, nes šveicarai tikrai supykdė savo frankų skaičiais…). Susėdam į tą gėlėtąjį ir, su keliais sustojimais pakeliui ir pasiūbavimais, pasiekiam pirmą aukštumą.

Ruduo veltui laiko neleido – paspalvino tikrai gražiai

Beje, tiek kalnuose, tiek visur pakeliui begalės šių paukštukų – sklandančių, skrendančių, krentančių.. Kas tokie, nelabai ir žinau..

O mes puolam fotkintis ir dairytis po aplinką ir tolius ;] O kažkas džiaugiasi pirmu kartu tokiam aukštyje. Būk pasveikintas kalnuose, Žmogau ;]]

Beje, tas vėjas liepia skubiai susigužti ir apsimuturiuoti galvas ir kūnus..

Ne, čia ne riba mums, todėl eisime link to bokšto, kur už manęs tolumoje matosi. 1,8 km į vieną pusę. Taip sako nuorodinis ženklas.

Kalnų karvės nesimaišo į kadrą ir ramiai sau rupšnoja šaltą žolę ;]

Iš pradžių manėm, kad ten akmenų priridenta, o pasirodo avys ;]

Einasi labai nesunkiai ir lengvai. Artėjam prie aukščiausio juodo miško taško.

Et voilà, tiksliau, endlich (de kalba) – mes viršūnėje !!! Maloniai, lengvai ir paprastai, su teisinga chebra į savo pasiekimus įtraukiam dar vieną kalną, kuris gula mums po kojom. JĖ-GA ;]

Dairomės – kažkur Alzasas, kažkur tolumoje matose Alpės su savo 3 km kalnais.. Grožis, aš jums sakau, tikras grožis. ;]

Čia jau skraido ir kitokie paukščiai, bet jie mums netrukdo mėgautis aukščiu

Mūsų tikslas pasiektas, o dabar kita numatyta savaitgalio pramoga – pasivaikščiojimas kalnuose. Gražiu ir vaizdingu taku su vienu bendru bičiuliu pinot gris patraukiam žemyn ;] Be abejonės, būtinai karts nuo karto pasifotografuojant visomis foto priemonėmis. Gi gražu !

Užtrūkęs bandymas (sėkmingas) įamžinti mumi du ;]]

Gamta nepaiso pro šalį traukiančių kalnų mėgėjų, ir baudžia užsižioplinusius ;]]

Takų ir nuorodų yra begalės, kas reiškia, kad mes čia grįšime ar bent jau į apylinkes. Yra dar kur pasivaikštėti ir ką pamatyti.

Nusileidome nesunkiai su visa chebra. Vaikai – ėjikai labai teisingi. Ačiū jiems. Nusėdome kavos, vyno, pyrago.. ;]

Labai tiksliai apibūdinantis VW ženklą šiuo metu ;]]

Mažos apylinkių detalės

Feldbergui iki, laikas link krioklio, kuris laikomas vienu didesniu šiame regione. Todtnauer krioklys [www]. 97 metrų aukščio. Tikrai gražus lengvai krentantis krioklys, kurį kasmet pamato 500 000 krioklių mylėtojų. Ne Reino krioklys, be abejo, kuri dar šiandien matysime, bet gražu tikrai. O ir tie suoliukai – gultai irgi nemaišo.

“Skaitau”, kad jau priaugau kalnų ožio gido kepuraitę, ką manot? ;]]

Vieno krioklio negana. Vingiuotais keliais patraukiam į Šveicariją – pamatyt Reino krioklį.

Gaunasi taip, kad jį pamatome ne iš Šafhauseno [iš čia mes jį matėme prieš ~ 10 metų], bet iš Neuhauseno, grožio iš jo tai neatėmė visai. Krioklys [www] yra 150 metrų pločio ir 23 metrų aukščio. Vidutinė tėkmė – 700 kubinių metrų vandens per sekundę arba 271 590 l/s. Susiformavo maždaug prieš 17 000 metų. Va, čia mes atvykom [tiesioginis vaizdas]. Gyvas ir tiesioginis gamtos grožis buvo įspūdingas. Publika aplinkui kėlė klausimą – ar mes tikrai dabar esame Šveicarijoje, o gal net ir Europoje??? Keistoka labai. Na, bet mes čia ne apie tai.. Vanduo, kriokliavimas, gamta, žuvys, mes.. va, kur buvo tikras jausmas ir grožis. Ir dar, labai patiko valtininkas, kuris už 3 eurus nutarė mus perkelti į kitą pusę, nors tvirtino, kad plauks į salą, kur jausmas krioklio kitas.. Na, bent jau linkome patenkinti jo gėriu, kad atgal parplukdė.. Dėkui, gerasis valtininke.. Taigis, Reino krioklys :

Tai tiek tos gamtos šį neblogo oro šeštadienį. Laikas atgalios – maisto ir vyno ;] Ryt trauksime į liuxą, o dar norisi vieną mažą miestuką pamatyti. Vakare vėl neblogai skaniai pavalgėme mūsų mažame nakvynės miestuke, pasiplepėjom apie aktualijas ir politines situacijas europoje ir pasaulyje, ir patraukėm miegų, bo rytoj laukė kelionė namo.

Namo tiesiai lėkti neįdomu, tai pakeliui užsukame į, gandų apie jo grožį prisiklausę, mažą miesteliuką ant Reino upės – Stein am Rhein [www] (liet. akmuo ant Reino). Tai mielas jaukus nedidelis [vaizdas iš viršaus] viduramžių miestukas, kurio namai išpaišyti freskomis ne ką prasčiau, nei Luzernoje (kas nematė, tai būtinai ten nuvažiuokit). Be abejo, miestukas laaabai senas, minimas jau 1007 metais.., o daugelis namų su datomis 1655 ir panašiai. Tikrai labai gražu.

Piešiniai visokiomis temomis. Kiekvienas jų, be abejo, turi istoriją ir paaiškinimą, bet, kaip tyčia, joks gidas mūsų nepasitiko … Teko tik dairytis ir fotkinti.

Įdomu, kaip ši foto atrodo Andriaus telefone ;]]

Erkerių dizainas

Vienokį meną keičia kitokis. Viskas šalia, ir viskas labai gražu.

Bažnyčios bokšas

Sakykla ir durys (taip, ten durys antroje nuotraukoje) bažnyčioje

Čia Reinas.

O čia namas kitoje Reino pusėje

O čia aš ant tilto per Reiną ;]]]

Dar prapėdiname siauromis gatvelėmis su įvairiais vaizdais

Prisėdam kavos, pyragų ir tt prieš kelionę

Ir – iki CH, laikas per DE, FR grįžt namo.

Mūsų laukia ~400 km. Netoli visai.

Buvo faina. Labai. Ačiū mūsų naujiems pakeleiviams už puikų laiką kartu ;]

Kur dabar lekiam?

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: