neprovansas 2/7

Vėjas taršė mumis nuo baseino, todėl ir šiandieną skyrėme pasijudinimui. Dabar bendrausime su Gamta.

Mūsų savaitiniai namai buvo visai netoli nuostabaus Gorges de l’Ardèche [www] – Ardešo upės tarpeklio. Štai, kas tas yra: Ardešo (pranc. Ardeche) vietovei būdingi uolėti kraštovaizdžiai, nė iš tolo neprimenantys tipinio idiliško Prancūzijos portreto. Kai kur uolos kyla į 300 m aukštį, suformuodamos nepaprasto grožio kraštovaizdį – kanjoną, besidriekiantį apie 30 km ties Ardešo upe nuo Vallon Pont d’Arc iki Saint Martin d’Ardeche. Gorges de l‘Ardeche, t.y. Ardešo tarpeklį supančios uolos yra įvairių spalvų – nuo baltos iki rausvos. Bene didžiausia kanjono įžymybė yra gamtos suformuotas natūralus tiltas per upę – Pont d‘Arc, kurio arka yra 60 m pločio ir 54 m aukščio. Ši arka yra maždaug už 5 km nuo Vallon Pont d’Arc miestelio. Tikslas buvo pravažiuoti tuo keliu, kur 29 km ruože yra 11 sustojimų su nuostabiais vaizdais, plius Pont D’arc arka. Turiu, mielieji, įspėti, kad visų sustojimų neaplankėm. Kodėl – smalsu. Todėl, kad sustojimuose nebuvo vietos visiems.. Buvo vienas kitas turistas – vienok laisvadienis. O viską pradėti norėjome nuo Marcelio grotos – La grotte de St Marcel [www], bet ten eismas (ekskursijos) pagal grafiką, o mumi nelabai norėjosi ilgai laukti.. todėl ir patraukėme tiesiai link arkos.

Pirmas tarpeklio vaizdas parodė, kad čia, ko gero, stipriau, nei Gorges du Verdon.

Tiesa, turiu priminti, kad nuotraukos pas mumis kaupiasi palaipsniui ir pasipildo taipogi palaipsniui – tai priklauso nuo usb kaulų judėjimo greičio ir mano greičio traukiant nuotraukas iš aifono.

Taigis, prilėkėme prie Pont d’Arc arkos-tilto. Žiauriai gražu. Labai žiauriai. Pasikartosiu – Pont d‘Arc yra 60 m pločio ir 54 m aukščio.

Taigis, stipru, ane?

Iš čia mes jau judėjome link namų su sustojimais apžvalgos aikštelėse, kur buvo vietos ;] Beje, policija ten budi pastoviai, bo tiek daužtų automobilių stiklų nesu matęs niekur.. Bet tebūnie grožis ir gėris:

Viršuje yra vienaip, apačioje yra kitaip. Užniežėjo mumi, kad reikia būtinai nusileisti prie upės ir ten pasivaikštėti. O kadangi ant info plakatų labai gražių foto priklijuota, tai dar labiau ėmė niežėti. Žemėlapyje radome, kad Gournier yra takas link upės. Ten ir patraukėme. Pasirodė, kad takas yra, bet jo statumas labiau yra ;] Ir … to grožio apačioje ne tiek jau ir daug. Bet, mums patiko. Patiko, kad nulipome ir dar labiau patiko, kad užlipome, ypač vaikai. 1,5 km stačiai viršun betono taku nebuvo juokas. Rimtai. Ale bent jau akmenų primėtėm iš peties (ir keršto) ;]

Ir dar sustojome kartelį. Tik zoominis objektyvas nepadeda tokios vietose visai..Bet gražu tai žiauriai.

Labai malonūs ir pilni gražių vaizdų grįžome į vilaitę. Pavyko dar ir trešnių gauti ;]

aifonas_gorges_ardeche_17

Vakarosime, stalo tenisą žaisime, ruošimės rytojui – žada saulę ir mažiau šalto vėjo.

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: