7 (septynios savaitės)

7. toks skaičius buvo skirtas atostogoms. 7 savaitės ne liuxe.

laimingas skaičius, turiu patvirtinti. bo viskas buvo gerai. ir ačiū visiems, kad buvo gerai ;]

šiemet pasielgėme kitaip – namo važiavome mašina. ir buvo viskas gerai. vokiečiai netrukdė, lenkai dėl usa vado ir popiežiaus vizito pridarė sienas, tai teko šiek tiek aplinkeliais kirsti sieną, paskui iki varšuvos ir lenkai netrukdė, o už varšuvos viskas bus kitaip. ten kokis tai bOrdakas. bOrdaką gali pakęsti kažkiek laiko, bet chamizmas kelyje, kuris, deja, būdingas ir tautiečiams, visai trukdė ir erzino.. na ką darysi, europa šioje srityje dar tolokai. labai tolokai.. tačiau grįžtame atgalios. viskas bus liuks. namus pasiekėmė dar tos pačios paros vakarą. atostogos prasidėjo.

ir, kaip įprasta, bus daug nuotraukų. kantrūs ir smalsūs, mėgaukitės, o nekantriems pranešiu, kad čia jūsų laukia 321 nuotrauka.

taigis, važiuojam.

tradiciškai pafotkinta situacija nuo balkono

atostogos prasidėjo švara – dangus nutarė rimtai prasiskalbti ;] bet, tas skalbimas atnešė labai labai dangų (beje, dangaus bus daug – tiek iš Kauno, tiek iš Palangos – šiemet jis yspūdingas kaip niekad)

namie sėdėti tikrai smagu, bet pasidairyti ir malonu. užuskome į Žemaitkiemo dvarą (daug girdėta – niekad nematyta)

mažoka, beigi be didelio peps’o (čia toks dabar madingas prancūziškas žodis. lt atitikmuo – cinkelis ;]). patraukėm į Raudondvario dvarą. važiavome Babtų keliu, bet niekaip nesupratom kodėl jis mums įstrigęs kaip labai gražus kelias? O dvare vestuvininkų begalės visokių formų ir dizainų. Akims buvo neramu ;] Bet labai liuks vieta. Taip ir neatlėkėm dar kartą pasidairyti. Teks pasidėti į sąrašą kur dar reikia būti.

O vakare dangus ir Džabas vėl džiugino mumis

o tada atėjo metas lėkti į pajūrį – mūsų laukė rimta proga – gerb Andriaus jubiliejus (valio valio valio valiooooooo). buvo labai smagu, skanu, faina, edukatyvu irgi ;]

Kaunas pasitiko debesais, o mes patraukėme į Botanikos sodą nakties kvapų.

temo. o temstant Kaune yra puiki vieta (na, dieną irgi ten labai gražu), kurią norėjo pamatyti Rugilė:

kita diena atėjo lietumi

ir tai buvo aiškus ženklas, kad laikas prie jūros. šį kartą be jokių progų – tiesiog sau ;]

na, pabaiga, tai pabaiga. važiuojam. tiesiai neįdomu, tai važiavome kreivai. gaila, kad lietus pasigavo nuo posūkio link Jurbarko, bet vis tiek šį bei tą pamatėme.

Panemunės pilis buvo mūsų pirmas punktas lietuje. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemunės apylinkėse. Panemunės pilies parke supiltas dvi kalveles Romantizmo epochoje imta vadinti kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapais. Visa likusi istorija.

Per lietų irgi ten gražu. Sekantis sustojimas buvo Raudonės pilis. Va ten reikia mėlyno dangaus ir saulės labiau, nei Panemunės piliai ;]
Raudonės ir jos apylinkių istorija kaip ir kitų jos artimiausių kaimynių – Seredžiaus, Veliuonos ar Skirsnemunės, siekia labai senus laikus. Archeologiniai tyrimai parodė, kad Raudonės apylinkėse žmonės įsikūrė dar senajame geležies amžiuje. Tačiau, skirtingai nuo kitų Panemunės regiono vietovių, Raudonės praeitis istoriniuose šaltiniuose pradėta dokumentuoti keliais šimtmečiais vėliau, tik nuo XVI a. pab. Vietovės klestėjimo laikotarpis – XVII-XVIII a. vidurys bei XIX a. pirma pusė, kuomet dvaras ir čia pastatyta rezidencinė pilis priklausė į LDK diduomenę prasimušusiai Krišpinų Kiršenšteinų, o vėliau – turtingai Zubovų giminei. Daugiau žinių.

Lietus įveikė. Kitų panemunio svarbiai gražių obketų jau nelankėme – kelias tiesiai namo. Kur dangus visai kitokis

Tradicinė kasmetinė Kauno panorama nuo balkono (kasmet vis kažkiek kažkuris kampas pasikeičia)

Tai kas užkliuvo

o dangus toliau siautėjo

atėjo Atgajos metas Rugilei, ir mumi patraukėm pas dzūkus tuomi pačiu ir Druskininkus aplankėm

O Kaune vėl dangus pasipuošė

Kita diena buvo skirta gamtos grožiams aplink Kauno marias. Pirmiausiai patraukėme iki prie Žiegždrių esančią Kalniškių konglomerato atodangą. Rasti, vienok, nebuvo sunku, bet su vietiniais žvejais pasitarus tapo aiškiau kur ten tikrasis gėris. “Šis auksinių atodangų vėrinys ne tik dabina Kauno marių pakrantes, bet ir sluoksnis po sluoksnio atskleidžia Žemės gelmių paslaptis. Tarsi vartytum storą metraštį – reikia tik išmokti jį skaityti ir laiku nusikelsi mažiausiai 13 tūkst. metų atgal. ”

pakeliui link atodangos pamatėm nuorodas iki Samylų piliakalnių. Pasukome. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu anot interneto žinių. Bet ne jis yra tikrasis įspūdis. Įspūdis, kai belekokiu miško taku išlendi visai ant marių kranto, kur erdvės neturi ribų. labai gerai

toliau mūsų laukė paslaptingai paslėpta paslaptinga pelkė. kodėl nėra jokių nuorodų į šią super gražią, įspūdingą, nuostabią ir teisingą vietą – mums liko didelė paslaptis.. kodėl? o ta vieta yra vadinama Dubravos rezervatinė apyrube. Jei kas nebuvot, tai pirmyn. Būtinai papasakosiu, kaip rasti. Kreipkitės.

Visai pakeliui mums gavosi ir Pažaislis, tai pasidairėme ir ten. Gaila, kad pataikėm į uždarytus vartelius, bet vis tiek ten gražu

ir, štai, atėjo ta diena, kai buvo graži proga pralėkti atnaujintais, naujais ir primirštais Kauno dviračio takais (labai didelis AČIŪ Daivai ir Robertui už ratus ;])

Po trijų dienų vėl patraukėm po Kauną ant dviejų ratų. Buvo vėl smagu. Be progos šį kartą ;]

kur dangus, manau, kad norite paklausti. va, absoliučiai nuostabus

atėjo pilnatis ir rūkas, laikas krautis šmutkes..

atostogos baigėsi. o kiek dar visko, kas ne nuotraukose, buvo. ir bendravimai smagūs, ir geri maistai, ir filmai, ir olimpiada, ir savi, ir nauji savi, ir namai..

kelionė atgalios buvo nesuni. 1709 km buvo įveikti per 16 h 50 min. ruduo jau tuoj. naujas sezonas prasideda.

ačiū visiems už vasarą. buvo smagu susimatyti

iki greito.

ps. bus dar laaabai nemažai nuotraukų iš aifono.

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.