2 132 priežastys (bet iš tiesų, tai jų daugiau)

Kurį laiką mus kankino nerimo jausmas. Nemažas toks. Labai NEMAŽAS.

REIKIA ANT KALNO. Ir nemažo. Su mėlynu dangum, tobulais vaizdais ir geru oru. Nuo rugsėjo pradžios stebėjom visus apylinkių meteo.ch/fr/de/at, ir išaušo mūsų išlauktas metas – debesai, lietai ir kiti reikalai pasitraukė. Mes buvo stipresni. Bo GĖRIS laimi.

Kryptis – Pilatus kalnas [Pilatus www] prie Liucernos Šveicarijoje. Ketvirtadienį susiradom viešbutuką, kuris buvo, kaip paaiškėjo, visai šalia Liucernos senamiesčio, susimetėm šmutkes į mašiną – ryt po darbų tiesiai ten ir lėkėm. Aišku, penktadieniais kelias per Prancūzija yra kamščiais klotas, bet mes apie kamščius žinome daug, nes vynas mums ne paslaptis. Kelias (460 km) buvo įveiktas maloniai, Liucernoj porą ratų apsukome kol pataikėm į parkingą, bet dar spėjom ir Liucernos centrą rūke apžiūrėti. Buvo labai gražu, jauku, malonu ir .. sava (?).

Šeštadienio rytas prasidėjo skaniais ir sočiais pusryčiais viešbutuke. Labai liuks vieta. Dar apsukome, erzindami save, gerą ratą Liucernos centre. Žavu, velniai griebtų. Išprotėjusi šalis ta Šveicarija. Tiek pas juos grožio, kad .. reiktų ten keltis gyventi, manau.  😉

Buvom patenkinti šiuo ratu po senamiestį, bet mūsų laukė didingesnis reikalas – Pilatus. Ten ir patraukėme. Laiku, vienok, nes žmonės rinkosi srautais. Į vieną iš funikulierių bangą nespėjome, tai laukėm kitos. Bet, kai gražu, tai gražu laukti irgi gražu.

Laukimo ir įspūdingo kėlimosi vaizdai:

O ant kalno. Ech.. 2132 ir daugiau priežasčių 😉

Pasirinkome traselę ir patraukėme link viršūnės. O vaizdai.. žodžiai stringa nuo grožio. Ža… nu.st..u ypa…ga to.bu.. n..ealu ….

Viršūnę pasiekėm labai maloniai nesunkiai, apžavėti ir kitaip pakylėti.

Pamėginom pasisemti energijos, ramybės, kalnų, didybės, to, kas apačioje, nesijaučia. Kažkas pavyko.

Ir patraukėm atgalios – laikas visagalis prašė judėti

Štai kaip buvo. Gėris ir grožis, vienok.

Beliko prisėsti pasiproginti ir, be abejo, atvirukus išsiųst. Ką ir padarėme. O paskui dar pastovėjome 45 min eilėje link funiko žemyn. Ir, maloniai besišnekučiuodami su akademine Šveicarijos porele, nusileidome žemyn su vaizdais, beabejonės.

Susiradom Volvą ir patraukėm į Alzaso miestuką Barr – pavalgyti. Ir buvo keista. Labai keista. Nieks nesuprato ten mūsų didingo jausmo, bo 90 proc restikų buvo uždaryta (šeštadienio vakaras, ške). Du, kurie patiko, buvo sausakimši. Bet tačiau aure mes radome kur yra maisto, taigis, liuxan grįžome visapusiškai sotūs ir dar geresni. Buvo labai liuks. Grįšime.

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: