hrvatska 1/11

Pavasario atostogos – geras metas mums keturiems kažkur išlėkti. Pernai smaginomės Lago di Garda apylinkėse, šiemet planai buvo kitokie.

Mintis pradėjome nuo JP, paskui nukeliavome iki USA, bet tada šovė mintis AG, bet pasirodė sudėtinga, todėl grįžome Europon – ES. Susidėliojome viską gražiai ir puikiai, bet .. viešbučių neradome visai. Lengva panika mestelėjo ten, kur visai niekada nebuvę esame – HR (Kroatija lietuviškai [www]). Ir patiko. Labai.

Kas tas yra? 😉 Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose (žiauriai graži ta jūra, ainasau), Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra Europos Sąjungos narė. Ne Šengeno narė – pasienyje su Slovėnija bordakėlis senokai matytas ir jaustas… Šalis kadaise irgi buvusi didele ir didinga karalyste, vėliau papuolusi į visokius karus, pertvarkas ir jugų rankas.. Nukentėjusi smarkiai nuo serbų 1991-1995 kare. Kroatija (buvusi Jugoslavijos socialistinės federacinės respublikos dalis) siekė suverenia paskelbtos Kroatijos Respublikos tarptautinio pripažinimo, o Serbija siekė nustatyti naujas sienas tose Kroatijos dalyse, kuriose daugumą arba įtakingą mažumą sudarė serbai ir atskirti šias teritorijas nuo Kroatijos. Serbijos vadovas S. Miloševičius buvo kaltinamas siekiu sukurti Didžiąją Serbiją suvienijant visus serbus. XX a. pabaigoje ketverius metus vykęs karas santykinai išsivysčiusioje Europos šalyje buvo labai brutalus. Kraupu matyti sugriautus ar skylėtus namus dabar keliaujant Europoje.. tuščius miestelius, apaugusius medžiais namus be langų, durų, sienų.. taigis pakaks, kam smalsu – daugiau apie karą. Iš karto pasidalinsiu įspūdžių bendru ir trumpu apie Kroatiją. Jie turi nuostabią gamtą, begalę jūros, kurios, atrodo, nežino kaip panaudoti.. 😉 labai daug apleisto pajūrio. Žiauriai daug. Nacionaliniai parkai, kuriuose buvome – Plitvice ir Krka – absoliuti jėga. Dubrovnik, Split, Zadar – labai labai gražu. Pag sala super. O toliau nuo jūros važiuojant net sutrinki kur esi – kokie tai krūmynai, laukinė gamta, jokių kaimų, tvarkos, žmonių, besiganančių gyvūnų.. nieko. Labai keista. Bet važiuoti labai lengva, gal kad nesezonas? Mašinų keliuose labai mažai, greitkelis mokamas ir geras. Kiti keliai nesisikiria nuo Lietuvos, kaip ir eismo kultūra – artima lenkamas ir lietuviams (nelabai jos yra..), bet kai mašinų nedaug, tai nebaisu buvo 😉 Žmonės? Įvairūs labai, bet vėlgi artimi rytų ir šiaurės Europos piliečių dizainui. Tik apranga labai labai sportinė – tiek treninguose įstrigusių žmonių jau senokai matėme – ar tai kaimas, ar tai miestas. Keista labai. adidas, armani, reebok vyraujantys džinsai ir kostiumai ;)))) Bet gana – internetas pilnas informacijos. Kam smalsu kažkas – klauskite mūsų 😉 Vynas skanus. Labai patiko baltas Malvazija 😉

Grįžtam prie kelionės. Mūsų kelionė prasidėjo 7ą balandžio po darbo. Pirmas etapas buvo nulėkti iki Augsburgo Vokietijoje pirmai nakvynei. Visai padoriai ir nesunkiai ten nuvykome, gražiai apsinakvojome, o kitą dieną per Austriją, Slovėniją patraukėme link Pula miestuko Kroatijoje. Ten buvo pirmas kroatiškos kelionės etapas. Buvome šiek tiek (20 min) pristabdyti ant sienos tarp Slovėnijos ir Kroatijos – dokumentų patikrinimas, palikom Šengeno erdvę..

Pula [www] – didžiausias miestas Istrijos pusiasalyje, Kroatijoje. Dauguma gyventojų (71,65 %) – kroatai. Kaip ir visas aplinkinis kraštas, Pula garsėja švelniu klimatu, ramia jūra ir nepaliesta gamta. Miestas turi gilias vyndarystės tradicijas, verčiamasi žvejyba, laivų statyba, turizmu. Vėliausiai nuo V a. pr. m. e. Puloje gyveno ilyrai, o nuo 177 m. pr. m. e. Pulą ir apylinkes užėmė romėnai. 43 m. Pula tapo romėnų kolonija, o vėliau visos Istrijos administraciniu ir prekybiniu centru. Miestas suklestėjo, jame pastatytas amfiteatras, triumfo arka, Augusto šventykla. 425 m. tapo vyskupystės centru. Po Romos imperijos iširimo pateko į Bizantijos imperijos, nuo XII a. – Venecijos įtaką. O va mums pasirodė toks užmigęs miestelis. Laike. Bet mums pirmam įspūdžiui buvo labai ok. Amfiteatras labai gražus. 6as pagal dydį Europoje. Jame kadaise tilpo 20 000 žmonių.

Keletas mūsų fotoįspūdžių:

Pasibružinom po Pulą, pavalgėm sename kaboke, grįžę radom užsikimšusią kanalizaciją, apsilankėme pas vietinius bute, pernakvojome, ryte vėl apsilankėme pas vietinius bute, pavalgėme kažko centre pusryčiams ir kita diena buvo skirta kelionei iki Plitvice nacionalinio parko ir jam pačiam. Tai bus ryt.

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: