ant kalno 1/2

Turime prisipažinti, kad kurį laiką mus persekioja vaizdiniai, kuriais atsikratyti nelabai gavosi.

Be abejonės, klausimas kas čia darosi? Kodėl? Dėl ko? Už ką ir kam? Kiek? Už kiek? Taigis, dalinuosi mūsų “rūpesčiu” – žiūrom_čia. Jei kam kokis malonus virpesys perbėgo, tai suprato mumis, jei ne, tai nieko čia nebepakeisi ;)))

Žodžiu, nerimą blaškyti reikia, tai patraukėme Šveicarijon link Grindelwald [www] miestuko iš kurio kelias aukštyn. Atvykome labai nesunkiai, radome nakvynę beigi labai skanų restiką. Tuomi mudu_du buvo labai patenkinti. Šeštadienio rytą anksčiau kėlę daugiau apeisim 😉 Pusryčius suskanavome ant terasos ant nesuvokiamai gražios spalvos ežero. Per gražu..

Na, šmutkes žygiui sukrautos, batai apauti, mašina, nors ir sunkiai, Grindelwalde paparkuota. Liko rasti keltuvą ir pasikelti iki First stotelės, nuo kurios mūsų laukė kelias iki Bachalpsee ežeriuko. Įspėju, nieko apie miestukus šį savaitgalį nežinom. Nei istorijos, nei žmonių kiekio, nei kodėl jie ten. Viskas gamtai, viskas 😉

Iš karto pasidalinsiu kur ir kiek mes ėjome:

Pakeliui į viršų mus persekiojo tokie vaizdai:

O ant kalno pasitiko tokie grožiai… Būsime visai atviri ir nuoširdūs – nėra čia ką mums tauškėti apie tai, ką matėm ir jautėm, reikia patiems ten pabūti ir pajausti, bet nuotraukomis (bo esame labai geri) mielai pasidalinsime 😉

Prie First radome kokį tai metalinį taką. Pamėginome šiek tiek. Taip, juda ir siūbuoja lengvai 😉

Ilgai nesiūbavome ir nesisupome, nes mūsų tikslas buvo kitoks. Norėjom, vienok, iki Bachalpsee nupėdinti. Tai ir darėme retkarčiais pafotkindami

Labai ten gražu. Labai. Labai..

Ežerą pasiekėme nesunkiai. Ir jis yra 2 265 m aukštyje, maksimalus gylis 14,8 m. Kas naudojasi google paštu, tai nuo 2013 metų vienas iš galimų gmail fonų ir yra šis ežeras 😉 Taigis, atėjom ir nusėdom ant teisingai pastatyto suoliuko. Vaizdas – burtas. Laiko suopračio ten jau nėra. Absoliučiai malonus jausmas. Labai. Ir besikeičiantys debesai, spalvos, vėjas.. per gerai, vienok. 😉 O dar jei tas ežeras ramus būt buvęs…

Saikas reikalingas net ir Šveicarijos Alpėse, beigi gėrio pilni, nutarėme, kad suoliuką su vaizdu reikia užleisti ir kitiems kalnų gerbėjams.

Patraukėme žemyn iki Berghaus Bort kalnų trobelės, kuri jau buvo besileidžiant link Grindelwald miestuko. Takas buvo labai liuks, smagus, gražus, spalvingas ir mumi smarkiai džiuginantis. Aa, ir dar, nesame niekur taip susidūrę su varpeliais skambaluojančiais per visas alpes. Visos karvės su varpeliais (varpai, ten iš tiesų), ir bet koks judesys sukelia super malonų varpų garsą.

Va, video (pasigarsint rekomenduoju):

Taigis. Tokis mūsų pasijudinimas buvo. Malonus labai. Gražus labiau. Visai žemyn jau nusileidom vagonėliu. Tada mašinom ir – kadangi jau buvo ant kalno, laikas buvo į kalną 😉 – nuvažiavom iki Aare tarpeklio [www]. Ir buvo gražu irgi. Ir įspūdinga labai. 150 000 metų – toks šio reikalo amžius. Ilgis 1 400 metrų. Gylis 50 m, maksimalus plotis – 30 m, mažiausias plotis – 1 metras (tilpom nesunkiai). Įspūdis – teigiamas, metrais nesuskaičiuojamas 😉

Štai toks šveicariškas šeštadienis mums pavyko. Grįžom patogiai, skaniai pavalgėm ir dar pasijudinom prieš miegą aplink Lungern ežeriuką, kurio spalva tikrai įspūdinga.

Va. Ryt vėl į kalnus. Kablys, o ką? 😉

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: