paryžius.

Vienos nemenkos progos dėka mumi_keturi savaitgalio metu atsidurėme Paryžiuje. 

Tai buvo stiprus dovaninis siurprizas, kuris ‘skaitau’ visiškai pavyko, ane, penkiolikamete? 😉

Taigis, lengvai keliom minutėm anksčiau baigėm penktadienio tarnybas ir visai nesunkiai nuriedėjome iki Paryžiaus. Ir turiu užbėgti už visų akių, kad miestas yra absoliučiai super nerealus malonus teisingas geras gražus tinkamas nuostabus charizmatiškas ir reikalaujantis dar laiko jam. Kadaise, senais 2006 metais mes_du ten buvome. Ir tada patiko, bet laikas bėgo. Pamatėme ir kitų šiek tiek didesnių, nei Liuksemburgas miestų, ir ėmė atrodyti, kad Paryžius toks kitoks koks tai toks.. bet tačiau klydome. Pardon didelis 😉 Žodžiu, mes Paryžiuje. MIESTE. Vakare dar spėjome skaniai ir jaukiai pavalgyti,beigi visai linksmą rajoną apeiti su daug spalvų ir žaisliukų įvairių (šiek tiek matosi nuotraukose iš kišenės). Įspūdžiai geri, vienok. Veiksmo yra.

Šeštadienio maršrutas buvo sėkmingai sudėliotas, ir ryte, su pusryčiais mūsyse, pas pajudėjome po gatves ir gatveles besidairydami ir šį bei tą pafotkindami.

Užsukome ir į nuostabųjį Lafayete. Be abejo, gaila, kad ten labai labai prekyba vyksta, bet tai, ką matai, atima žadą visai. Menas.

Pastebėjome nuorodą link terasos, tai mikliai ten nudūmėm. Oras nesaldainiukas, bet gi žiema, o ir nieks nekrenta iš dangaus, kad maišytų gerai nuotaikai..

Praėjome pro nerealus dydžio ir įspūdžio operą. Kosminis pastatas, ypač, kai pjūvį pažiūri.

Jokūbui reikėjo iki Stravinskio fontano. Griežtai. Tai ten ir ėjom, o šalia jo ir Pompidou muziejus (toks įdomus kitaip).

Fontanas, giliam Jokūbo liūdesiui, buvo išjungtas.. supykom. Ir patraukėm link Paryžiaus Katedros ieškot nusiraminimo, bet dar prieš tai skaniai užvalgėme 😉

Gražu. Ir instaliacijos viduje dar niekur niekad nematytos. Kita atrakcija buvo Sainte Chapelle, XIII amžiaus grožis. Absoliučiai nuostabu. Įdomu tai, kad koplytėlė yra Teisingumo rūmų kieme, apstatyta visokiais pastatais, dauguma kurių tušti ir apleisti.. bet grožis nuo to gal tik dar stipresnis?

Apėmė smarkus noras užsukti į D’Orsay muziejų, kuris įrengtas buvusioje geležinkelio stotyje ir saugo meną tokių Asmenybių, kaip Monet, Van Gogh, Gaugin.. Labai gražu ten. Visom prasmėm. Bet pakeliui dar pasidairėm po miestą

O čia jau D’Orsay:

Kieme tapo tamsu, kojos ėmė pasikirsti, tai lengvai patraukėme pro Konkordijos aikšte link Luvro ir link maisto. Naktinis Paryžius absoliučiai nuostabus. Labai.

Labai skaniai pavalgėme ir grįžom viešbutin poilsio. ~19 km pėsčiomis. Visai neblogai, manau. Dabar šeštadienio poilsis ir pasiruošimas sekmadieniui. Diena buvo liuks. Visi patenkinti labai. Valio.

Sekmadienis atėjo su lašais, kas nelabai nudžiugino, bet negi gali rinktis?

Nusinešėme šmutkes į parkingą ir patraukėme į Monmartrą

Turiu įsiterpti ir pasiaiškinti šiek tiek. Neaprašinėju visų objektų istorinės dalies (beje, čia yra labai gražiai sudėliota), nes ‘gaila’ vietos 😉 Dalinuose tik lengva vizualia informacija, kad jumi labai neapkrauti viskuo. Va. Gerumas sklinda.

Šiek tiek šlapi nuo lengvo lietaus patraukėme link mašinos ir pervažiavome link kito parkingo visai šalia Eifelio bokšto. Eifelis beveik buvo paskutinis mūsų paryžietiškas punktas. Dar būtinai reikėjo užsuksti pas Cyrilą skanėstų 😉 Beje, visai netikėtai apsilankėme labai įdomiame Branly muziejuje. Turėjom šiek tiek laiko iki nustatytos Eifelio lankymo valandos (taip išvengiama eilių, kurios neleido Skrandžiams pasiekt Paryžiaus viršūnės 😉 )

O dabar visas dėmesys dizaino/architektūros/fantazijos/meno/ir tt šedevrui – Eifeliui. Gaila, kad nebuvo skaidru, lašnojo, ir tt, bet ĮSPŪDIS, tai eina_peklon_kaip_faina 😉 Ir nebaisu.

Va. Super. Liko 381 km iki liuxo.

Savaitgalis buvo gimtadieniškai liuks. Labai. Su gimimo dienaaa su gimyyymo dienaaa aaa su dienaaa, Rugile 😉

Share your thoughts

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: